Lithuania-Poland-Russia ENPI Cross-border Co-operation Programme 2007-2013
Naujienlaiškis
Projekto partneriai





Prisijunkite

   

Trise ekspedicijoje, įskaitant bendrą patirtį

Tiksliau, 35-iese. Šitiek menininkų bei kritikų iš Gdansko, Kaliningrado, Klaipėdos bei keli stebėtojai iš kitur š. m. birželio 29-liepos 11 d. leidosi į projekto „Pažink svetimšalį“ kultūrinę tiriamąją ekspediciją per šiuos miestus, tikėdamiesi pažinti juos, vieni kitus, o drauge – ir save pačius.

Maršrutu Gdanskas – Kalinigradas – Klaipėda judėję dalyviai, sutikti baigiamajame kelionės punkte, prisipažino, jog reziumuoti įvairius, dažnai netikėtus ir labai koncentruotus dvylikos dienų įspūdžius esą sudėtinga. Tačiau refleksija šiuo atveju yra būtinoji ne tik kelionės, bet ir šiemet startavusio bei iki 2014 m. pabaigos vyksiančio projekto, kurio visas pavadinimas yra „Pažink svetimšalį: savitarpio pažinimo tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų skatinimas per šiuolaikinės kultūros ir meno mainus“, dalis. Mat Kaliningrado Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus (Rusija) drauge su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru (KKKC) ir Gdansko Šiuolaikinių menų centru Łaznia (Lenkija) vykdomo projekto programoje, be kita ko, numatyta parengti netradicinio formato kelionių vadovą, kuriame „valdiškas“ miestų įžymybes pakeistų kur kas gyvesni, aktualesni bei patrauklesni objektai, vietos, žmonės ir įvykiai.

DSC07323Kaliningrado geroji praktika

Netipiškas kelionių vadovas – Kaliningrado Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus idėja, šiame mieste pirmąkart sėkmingai įgyvendinta 2005-aisiais. Anot filialo vadovės Jelenos Cvetajevos, iki 1992-ųjų Kaliningradas buvo uždara teritorija, maža to, nebuvo jokių miestui skirtų kelionių vadovų ar albumų, o ikisovietinės Karaliaučiaus istorijos laikotarpis apskritai nebuvo viešai diskutuojamas.

„2003-aisiais sumanėme neįprasto formato leidinį, ir po dvejų metų, miesto 750 metų jubiliejaus proga, šį sumanymą įgyvendinome. Meninio gido (rus. арт-гид. – Aut. past.) projektą vadinu mūsų filialo veiklos dešimtmečio rezultatu. Šiuo laikotarpiu Kaliningradą aplankė labai daug menininkų; jie kurdavo, bet savo koncepcijas išsiveždavo. Mums buvo įdomu susigrąžinti jų įdirbį, naują matymą į juos įkvėpusi miestą“, – sakė J. Cvetajeva.

Leidinyje pristatytos kitokios įžymybės nei įprasta turistams skirtose brošiūrose: įdomūs žmonės, gyvūnai, medžiai, mitai, unikalūs objektai, pro kuriuos žmonės kasdien praeina jų nepastebėdami, o, gavę nuorodą, staiga pradeda įžvelgti jų savitumą.

Rengiant leidinį, sutelkta gausi komanda: knygos bendraautoriais tapo 82 menininkai, menotyrininkai, žurnalistai, garso menininkai, netgi vaikai. Nors knygos tiražas buvo simbolinis – išleista po 500 egzempliorių rusų ir anglų kalbomis, – gidas iki šiol gyvuoja virtualiu formatu.

„Dabar įvairiausių knygų apie miestus yra daug. Tačiau poreikis pamatyti juos kitaip tebėra aktualus“, – akcentavo J. Cvetajeva, kuri entuziastingai ruošiasi naujojo gido kūrybiniams darbams.

Trys ar viena?

Anot J. Cvetajevos, planuojama, kad kultūrinės tiriamosios ekspedicijos dalyviai iki spalio rengėjams turės pateikti sukurtus tekstus. Kiekviena projekte dalyvaujanti šalis turės savo redaktorių ir kuratorių komandą, kurs savo leidinio dizainą, o turinį sudarys iš bendrosios tekstų „taupyklės“ savo nuožiūra pasirinkusi įdomiausius tekstus, naujų maršrutų pasiūlymus ir t. t.

Tačiau vienas iš ekspedicijos dalyvių, lenkų menininkas ir kuratorius Giedyminas Jablonskis (Giedymin Jablonski), kurį su Lietuva sieja ilgamečiai profesiniai ryšiai – jis dėsto Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete, abejoja sumanymu leisti tris leidinio variantus.

„Man patinka idėja, bet dėl formos nesu tikras. Vis dėlto tinkamiau atrodytų leisti vieną knygą. Trijų skirtingų leidimas prieštarauja integracijos idėjai, – mano pokalbininkas. – O priežasčių būti gerais kaimynais turime apsčiai. Viliuosi, kad būsimasis leidinys galėtų atverti kaimynystės panoramą jauniems žmonėms.“

Ieškojimai ir abejonės šioje situacijoje, anot KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus, yra natūralus dalykas. „35 kūrybininkai vienoje kelionėje – jau šioks toks iššūkis, juolab kad projekto tikslas – kitoks nei įprasta jį rengiančioms įstaigoms bei patiems dalyviams. Stebėdamas procesą, mąstau, jog parodą surengti kur kas lengviau – su ja viskas aišku, daugiau ar mažiau numanoma netgi publikos reakcija. O čia – visiškai atviras kūrybos ir ieškojimų laukas“, – svarstė menotyrininkas.

Plečia matymą

Projekto rengėjai akcentuoja būtinybę žvelgti į Lietuvos bei Lenkijos pasienio teritorijas bei Kaliningrado sritį kaip į vientisą regioną. Tačiau įžvalgių intelektualų pozicija kol kas prasilenkia su kasdiene patirtimi. Nors geografiškai Klaipėda, Kaliningradas ir Gdanskas yra nutolę vienas nuo kito bemaž vienodu atstumu, pasienio režimas bei su juo susijusios biurokratinės procedūros, ribotos kelionių galimybės miestus atskiria kur kas labiau nei gali pasirodyti.

„Manau, kad viena iš pagrindinių išvadų, kurias padarėme šiandien Klaipėdoje, yra ta, jog Kaliningradas yra kitiems projekto dalyviams mažiausiai pažįstamas miestas. Nors paaiškėjo, kad mes, būdami viduryje, gana gerai pažįstame tiek Kuršių neriją ir Nidą, tiek Gdanską, patys kaimynams esame tarsi mirties zona. Tai suprantama – kur kas patogiau nusipirkti pigių skrydžių bendrovių bilietą ir nuvykti į Londoną ar Dubliną, užuot ėjus į Rusijos konsulatą pildyti dokumentų vizai gauti… Be to, esame stereotipų įkaitai, – sakė ekspedicijos dalyvė iš Kaliningrado, socialinė tyrinėtoja Ana Karpenko. – Tad, jeigu kiti ekspedicijos dalyviai sugebėjo per mus pakeisti savo Rusijos matymą, išplėsti jo ribas, tai puiku!“

Kita vertus, nors dvi iš projekte dalyvaujančių valstybių priklauso Europos Sąjungai, ryšiai tarp Klaipėdos ir Gdansko iki šiol buvo simboliniai. Kaimyninės šalys – ne pati populiariausia pastarųjų dešimtmečių pažintinių atostogų kelionių kryptis, juolab nesant patogių susisiekimo būdų – Klaipėdos su Gdansku nesieja nei jūrinis, nei autobuso maršrutas.

Kontaktai kultūrinio bendradarbiavimo srityje kol kas taip pad buvo epizodiški. Gdansko Šiuolaikinių menų centro Łaznia kuratorė Agnieška Volodžko (Agniezska Wołodźko) sakė, jog bendradarbiavimas su Kaliningradu – įprasta centro praktika, tuo metu Lietuva šiuo požiūriu yra nauja partnerė. „Po Nepriklausomybės atkūrimo iki tol egzistavę ryšiai nuslopo, visi pradėjo žvalgytis į Vakarus, o ne į kaimynus. Nepaisant to, turime bendrą komunizmo patirtį – kad ir kaip tai skambėtų, ji daro mus artimus vienus kitiems. Ir gerokai palengvina naujosios bendrystės sukūrimą“, – mano kuratorė.

„Tiek Kalingradą, tiek Gdanską šioje kelionėje aplankiau pirmą kartą. Taip, turėjau išankstinių nuostatų, kurių dalis pasitvirtino, dalis – ne. Didžiausiu pranašumu vadinčiau gyvą komunikaciją su dalyviais iš kitur. Tai įprastinei kelionei žvalgantis po naujas vietas ir klausantis gidų pasakojimų suteikia kitokią dimensiją. Tad neskubėčiau apibendrinti – su malonumu brandinu įspūdžius“, – sakė vienas iš ekspedicijos dalyvių, klaipėdietis poetas Mindaugas Valiukas.

Tinkamas laikas tinkamoje vietoje

Iš toliau atvykę ekspedijos dalyviai turėjo galimybę į naują patirtį pažvelgti platesniu rakursu.. Hervigas Heleris (Herwig Höller) – puikiai rusiškai mokantis austrų žurnalistas ir kritikas – sakė po šios kelionės apgailestaująs, kad tokie projektai nebuvo rengiame jo šalyje ir aplinkiniuose regionuose.

„Jis turi prasmės tik pereinamuoju laikotarpiu, kurį kaip tik patiriate, – mano H. Heleris. – Europoje labai nedaug regionų, kuriuose istorinių, tarp jų – ir baisių XX amžiaus laikotarpio, įvykių pasekmės būtų tokios matomos. Tai, kad žmonės mėgina jas įveikti, yra labai sveikintina, ir jų mėginimai įsisavinti kultūrinę bei istorinę erdvę man labai įdomūs. Įžvelgiau ir labai svarbių momentų, susijusį su pasienio režimu – kai jis nebėra labai griežtas, tai labai padeda normalizuoti santykius; patyriau daug įspūdžių, atskleidžiančių, kaip dėl skirtingos sociokultūrinės patirties ir konteksto skirtingai suvokiame tuos pačius dalykus.“

Ivanas Čečotas, menotyrininkas iš Sankt Peterburgo, dalyvavęs rengiant ir minėtąjį Kaliningrado meninį gidą, ryškiausiu ekspedicijos įspūdžiu vadino bendravimą. „Jis prasidėjo nelengvai, kai kurių keblumų esama ir dabar, kelionei einant į pabaigą. Tačiau manau, kad nereikia nugludinti visko – kai kurie nelygumai turi likti, nes jeigu visi būtume vienodi, būtų paprasčiausiai nuobodu, – mano I. Čečotas. – Bendravimas atskleidžia skirtingą temperamentą, beveik neišreiškiamus jokia kalba dalykus ir skirtingas prasmes, kurias pažįstamiems dalykams suteikia žmonės iš skirtingų miestų. O tai – labai įdomu.“

Projektas „Pažink svetimšalį“ yra įgyvendinamas pagal Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo abipus sienos 2007-2013 m. programą. Pagrindinis programos, finansuojamos iš Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos Federacijos lėšų, tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos, plėtojant dvišalius ir trišalius santykius.

ES sudaro 27 šalys narės, nusprendusios pamažu sujungti savo praktinę patirtį, išteklius ir kurti bendrą ateitį. Per 50 metų plėtros laikotarpį jos drauge sukūrė stabilumo, demokratijos ir darnaus vystymosi erdvę, puoselėdamos kultūrinę įvairovę, toleranciją bei asmens laisves. ES siekis – skleisti savo vertybes bei dalytis savo pasiekimais su kaimyninėmis šalims ir tautomis.

Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo abipus sienos 2007-2013 m. programos tikslas – skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ES bei Rusijos pasienio regionuose, sprendžiant bendras problemas ir iššūkius bei skatinant bendradarbiavimą tarp kaimyninių tautų. Pagal šią Programą ne pelno siekiančios organizacijos iš Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų kartu su partneriais iš Kaliningrado srities įgyvendina bendrus projektus, finansuojamus iš ES ir Rusijos Federacijos lėšų.

Šis tekstas parengtas naudojantis Europos Sąjungos parama pagal 2007-2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Už jo turinį, kuris jokiomis aplinkybėmis neatspindi Europos Sąjungos pozicijos, atsako Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.

VALERIJA LEBEDEVA