Lithuania-Poland-Russia ENPI Cross-border Co-operation Programme 2007-2013
Naujienlaiškis
Projekto partneriai





Prisijunkite

   

„ART OF CHOICES“ SU KONRAD GĘCA

Birželio 8–12 dienomis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) vyko Klaipėdos (Lietuva), Gdansko (Lenkija) bei Kaliningrado (Rusija) šiuolaikinės kultūros mainų projekto „Pažink svetimšalį“ („Close stranger“) baigiamieji renginiai.

Vienas jų – specialus praktinių garso meno seminarų ciklas „Art of Choices“. Tai keturių dienų trukmės seminaras, kurį vedė Lenkijos menininkas Konradas Gęca. Praktinio garso seminaro metu miesto žmonės buvo kviečiami tyrinėti Klaipėdos garsinį kraštovaizdį – klausytis, įrašinėti ir analizuoti kasdieninius ritualus; ieškoti garso, kaip kūrybos medžiagos, panaudojimo būdų. Apie garsovaizdį, miesto ritualus bei vykusį seminarą – pokalbis su garso menininku Konradu.

Kaip manote, koks yra laiko, garso ir vietos santykis?

Šie trys elementai yra neatskiriami. Tarp jų yra pastovus ir nenutrūkstantis ryšys. Kaip sakiau pirmąją projekto dieną, man, asmeniškai garsas, erdvė ir laikas yra sujungti ir maža, ir didele skale. Žinoma, taip pat akustikos ir prasmės sąlygomis.
Pabandysiu iliustruoti pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad nueinate į koncertą ar į mažą klubą ir ten groja būgnininkas. Pirmiausia man kyla klausimas ar turėčiau uždėti mikrofoną būgnams, ar būgnininkas turėtų groti be mikrofono. Juk erdvė yra maža. Tad geriau rinktis groti tyliai. Reikia atsakingai elgtis su erdve. Atlikėjo pasirinkimas veikia publiką. Kai mąstau apie tai, kokią įtaką garsas gali padaryti erdvei, mano mintyse – pastatas. Yra malonu galvoti apie pastato istoriją, kokie žmonės įeina ir išeina iš jo. Žinios apie pastatą gali suteikti mums informacijos, kurią mes panaudotume organizuodami koncertą, kad jis būtų tinkamas vietai. Kuo toliau, tuo tu daugiau ir daugiau mąstai apie vietos istoriją.

Taipogi man labai svarbi ir akustika bei prasmės.

Koks garsų vaidmuo mieste? Garsovaizdžių poveikis viešosioms erdvėms?

Yra daug garsų, prie kurių esame įpratę. Į tokius miesto garsus mes tiesiog neatkreipiame dėmesio. Bet jie visada yra. To ir pakanka. Miesto triukšmas gali daryti didelę įtaką tiek mums, tiek viešosioms erdvėms.
Kaip paaiškintumėte garsinio kraštovaizdžio sąvoką?
Garsinis kraštovaizdis – tai, ką mes girdime aplink save.

Akcentavote garsą ir tekstą. Koks jų santykis?

Teksto ir garsų ryšys itin glaudus. Aš pats interpretuodamas garsus sutelkiu dėmesį į informaciją. Apskritai, galvodami apie garsą, turėtume jį sutapatinti su su informacija. Todėl praktinis seminaras nėra tik garsų gaudymas. Tai yra ir prasmių ieškojimas. Turėtume galvoti, kokia yra garso reikšmė mums ir kokius pranešimus gauname iš miesto garsų. Vėliau turėtume mąstyti, kaip galima atspindėti tai garsu. Tik po to galime atsižvelgti į garso estetines funkcijas: ar garsas malonus, kaip sujungti garsus, kad sukurtume malonią, ramią muziką.

Kaip atsirinkti garsus? Kokias ir kodėl miesto erdves rinktis?

Kiekvienas renkamės individualiai. Aš pats renkuosi garsus, kuriuose galiu rasti skirtingų dalykų, konfliktų. Jei praleidžiu daugiau laiko ramioje vietoje, tuomet man patinka pasiklausyti šiek tiek triukšmo. Esu linkęs rinktis pusiausvyrą. Praėjus kuriam laikui, man reikia pakeisti aplinką ir atrasti naujus garsus, naujus potyrius. Man patinka vietos, kurios teikia daug garso sluoksnių. Taip galiu girdėti skirtingą garsinį kraštovaizdį, kaip orkestrą. Kai randi garsų šaltinius apie save, gali vaikščioti erdvėje ir maišyti garsus. Tuomet ir nusprendi, ką girdi. Esant garsų įvairovei, tu pats renkiesi, ką girdėti.

Kai grojau savo pirmąjį koncertą kelionėje, iš vaikino, sėdinčio auditorijoje, išgirdau labai įdomią frazę: „žmonės yra tarsi kempinės“. Jums reikia pateikti pasirinktą objektą visiems taip, kad kiekvienas „sugertų” garsą. Žmonės yra skirtingi, todėl visiems prireikia skirtingo laiko „sugerti” garsus.

Atskiri ir vientisi garsai. Koks jų sąryšis?

Kiekvienas garsas suteikia informaciją. Garsai yra tarpusavyje susiję. Kai planuojame sukurti vientisą garsą, pirmiausia galvojame apie vieną garsą, tik tada svarstome, kas bus, jei prijungsime daugiau garsų. Pavyzdžiui, norime sukurti konflikto situaciją. Tuomet galime įrašyti paukščių čiulbėjimą, o vėliau – garsus sklindančius iš mašinų. Sujungus šiuos skirtingus garsus, sukurtume konfliktą.

Kaip garsai veikia vietą?

Man patinka laužyti ritualus ir žiūrėti, kaip viskas veikia. Pavyzdžiui, jei žmonės ateina į tam tikras vietas metų metus, o mes šioje vietoje suorganizuojame koncertą. Taip mes nutrauksime jų ritualą, priversime juos galvoti, kodėl mes čia atėjome. Tai svarbu padaryti viešose erdvėse, tokiu būdu galime surinkti atsitiktinę publiką. Taip yra įdomiau, nei sukviesti auditoriją į parodų rūmus ar muziejų. Tokiu atveju, nežinai ko tikėtis.

Kokią įtaką gamtiniam garsovaizdžiui daro vietos praeitis?

Kiekviena vieta yra skirtinga. Kiekviena vieta turi skirtingą praeitį. Kai einame į tam tikrą vietą, mes galime ieškoti ryšio tarp praeities ir garsovaizdžio vietos. Tai apjungia tai, kaip praeities įvykiai veikia dabartinę kultūrą šiandien.

Kokios yra miesto ritualų ir garso sąsajos?

Sąsajos labai platus ir atviras klausimas, kaip ir projektas „Pažink svetimšalį”. Šis renginys ir yra man toks vertingas, nes jis yra itin atviras. Kiekvienas ritualus suprantame savaip, tad ir sąsajas matome kiekvienas skirtingas. Čia kiekvienas menininkas pats sau individualiai atsako į šį klausimą.

Kaip manote, kaip peržengti socialines ir kultūrines takoskyras?

Reikia pradėti nuo savęs. Pavyzdžiui, aš gyvenu Lenkijoje. Čia nėra itin didelės kultūrų įvairovės. Tai daro įtaką žmonių netolerancijai. Stengiuosi teikti galimybes dalyvauti renginiuose, kurie rodo skirtingas kultūras, rodo, kad mes ne vieni. Tokius kultūrinius renginius reiktų skatinti dar labiau. Būtina suteikti žmogui galimybę sužinoti apie platesnį požiūrį, apie skirtingas kultūrines terpes. Tik tai gali padėti žmogui suvokti kultūrinius principus. Ypač mažuose miesteliuose ar gyvenvietėse.

Ar garsas gali būti miesto įvaizdis?

Žinoma, aš tikiu, kad garsas gali būti miesto įvaizdžiu. Miestą tikrai galima iliustruoti garsais. Dabar kaip tik rengiu projektą, kaip istoriją apie miestą iš garsų. Yra pakviesti 5 garso menininkai.

Kokį matytumėte konceptualų pagrindą garso menininkams?

Nėra tokios sąvokos kaip menininkas. Visi, kas sukuria kažką yra menininkai. Net kai iškepi vakarienę, jau esi menininkas. Ši sąvoka nėra svarbi. Dabar aš dirbu kaip „menininkas”, nors niekad nesimokiau meno mokykloje. Viską išmokau pats, todėl manau, kad visi gali būt menininkais. Man labai patinka Joseph Beuy citata „jei nuskuti bulvę, tu jau padarei skulptūrą”. Kiekvienas, kaip menininkas, kuriame skirtingą savo pagrindą.

Vedėte praktinius garso užsiėmimus Klaipėdos mieste „Art of Choice“. Papasakokite, ką pastebėjote? Kokie rezultatai?

Iš tikrųjų, tai nepamenu projekto, kurio metu gavau tiek daug patirties bei įkvėpimo. Mano rezultatai… Aš esu sąmoningesnis. Išmokau tiek daug dalykų! Kai kuriuos dalykus jau žinojau, bet buvau primiršęs. Buvo nuostabu sutikti daug ir skirtingų savo sričių specialistų, dirbančių su garsu. Kiekvienas savaip komentavo, įžvelgė šio projekto galimybes. Kiekvienas savaip vieni kitus mokėme. Džiaugiuosi, kad visi buvo skirtingų specializacijų. Taip ir turėtų būti. Mes turime galvoti, ką renginys gali sukelti, kaip paveikti. Grodami garsus turime apgalvoti ar dauguma žmonių palaikys tą garsą maloniu, koks bus reprezentacijos poveikis, kokia forma jis bus pristatytas. Projekto metu stengiausi įrašinėti viską. Nuo gatvės šurmulio iki jūros ošimo. Kiekvienas garsas mane žavėjo ir įkvėpė.