Lithuania-Poland-Russia ENPI Cross-border Co-operation Programme 2007-2013
Naujienlaiškis
Projekto partneriai





Prisijunkite

   

Paroda praeities mieste

Mindaugas KLUSAS

Ka­li­ning­ra­do šiuo­lai­ki­nio me­no cen­tre „Kronp­rinz“ vei­kia me­ni­nin­kės Kris­ti­nos In­čiū­rai­tės ir gru­pės „Cool­tū­ris­tės“ par­oda „Su­si­ti­ki­mas. Pa­vog­ta pra­ei­tis“. Lan­ky­da­ma­sis šia­me mies­te ne­ga­li ne­kal­bė­ti apie pra­ei­tį.

Ra­šy­da­mi apie dau­gy­bę sen­ti­men­tų mums ke­lian­čius Rytp­rū­sius, pa­pras­tai iš pa­trio­ti­nių pa­ska­tų var­to­ja­me Ka­ra­liau­čiaus var­dą. Vis dėl­to šį­kart teks ap­siei­ti su Ka­li­ning­ra­du. To rei­ka­lau­ja Klai­pė­dą, Gdans­ką ir Ka­li­ning­ra­do mies­tą sie­jan­čio kul­tū­ri­nių mai­nų pro­jek­to „Pa­žink sve­tim­ša­lį“ es­mė ir par­odos dar­bų tu­ri­nys: kuo blai­viau ver­ti­nant šian­die­ną at­sig­ręž­ti ir nau­jai pa­ty­ri­nė­ti mus sie­ju­sią pra­ei­tį. Pro­jek­tą ini­ci­ja­vo Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cen­tras.

Pentagonas

Lie­tu­vių me­ni­nin­kių par­oda ati­da­ry­ta Kio­nigs­ber­go lai­kų ka­rei­vi­nė­se, ke­tu­rių aukš­tų tvir­to­vė­je, „pen­ta­go­ne“, ku­ris ge­le­ži­niu kumš­čiu gniau­žia di­džiu­lį, ta­čiau keis­tai ne­erd­vų kie­mą. Kop­da­mas laip­tais į vir­šų, pra­si­len­ki su ke­liais ne­gau­siais stu­den­tų bū­re­liais, šyp­te­li prie val­dy­bos ins­ti­tu­to gar­bės len­tos ir at­si­du­ri pa­sto­gė­je, Ka­li­ning­ra­do „šiuo­lai­ki­nin­kams“ pri­klau­san­čio­je man­sar­do­je. Di­džio­jo­je sa­lė­je po me­ta­li­nių si­jų lai­ko­mu sto­gu iš­si­te­ko pa­grin­di­nė lie­tu­vių eks­po­zi­ci­jos da­lis. An­tro­je, me­džio jau­ku­mą iš­sau­go­ju­sio­je sa­li­kė­je, ku­rią po po­kal­bio su lie­tu­vių par­odos ku­ra­to­re Lai­ma Krei­vy­te dar­bo su­me­ti­mais pa­va­di­nau „Lai­mos kam­ba­riu“, įsi­kū­rė „Cool­tū­ris­čių“ vaiz­do ins­ta­lia­ci­ja „Ki­tas žvilgs­nis“. Dar prieš sep­ty­nis de­šimt­me­čius „Kronp­rinz“ pa­sta­te griau­dė­jo vo­kie­čių kal­ba. „Ir ka­rei­vių ba­tai“, – pri­dū­rė pa­lu­bė­je virš di­džiu­lio ekra­no triū­sian­tis par­odos koor­di­na­to­rius Da­ni­las. Ati­da­ry­mas jau va­ka­re, o ekra­no dro­bė vis dar rau­ko­si, aikš­ti­ja­si – dar­bo yra.

Su­si­ti­ki­mas neįvyko

Ko ge­ro, ar­ti­miau­siu kū­ri­niu ka­li­ning­ra­die­čiams ta­po K.In­čiū­rai­tės do­ku­men­ti­nis fil­mas „Su­si­ti­ki­mas“ (2012). Ja­me ro­do­mi ku­ror­ti­nio Svet­lo­gors­ko gat­vių, pa­kran­čių, in­ter­je­rų vaiz­dai, už kad­ro kal­ba­si dvi mo­te­rys. Fil­mo he­ro­ję K.In­čiū­rai­tė su­kū­rė iš in­ter­ne­ti­nio su­si­ra­ši­nė­ji­mo. Ji ėmė­si ap­gau­lės, pa­žin­čių sve­tai­nė­je mo­te­riai pri­sis­ta­tė esan­ti vy­ras. Da­ly­da­ma­si pri­si­mi­ni­mais apie ku­ror­te su tė­vais leis­tas va­sa­ras, kal­bė­da­ma apie bū­si­mą jųd­vie­jų su­si­ti­ki­mą, me­ni­nin­kė pri­ver­tė Svet­lo­gors­ke gy­ve­nan­čią bend­raam­žę at­lik­ti sa­vo­tiš­ką iš­pa­žin­tį, pra­bil­ti apie pra­ei­tį ir da­bar­tį. Dar fil­me svar­bus Svet­lo­gors­ko kel­tu­vas, ku­ris ga­ben­da­vo poil­siau­to­jus nuo sta­taus jū­ros šlai­to į pro­me­na­dą ir pa­plū­di­mį. Tai – vai­kys­tės nos­tal­gi­jos sim­bo­lis. Kai me­ni­nin­kė vėl ap­si­lan­ko ku­ror­te, pa­aiš­kė­ja, kad įren­gi­nys ne­be­vei­kia. Dėl skir­tin­gų prie­žas­čių su­si­ti­ki­mai su vai­kys­tės at­rak­ci­ja ir po­kal­bių par­tne­re ne­įvyks­ta…

K.In­čiū­rai­tės kū­ri­niuo­se pa­grin­di­nės vei­kė­jos vi­suo­met lie­ka už kad­ro. Ne iš­im­tis ir ins­ta­lia­ci­ja „Mo­ti­na“ (2013). Ekra­ne – ne­jud­ri Ki­je­vo pa­no­ra­ma, „ma­to­ma“ mo­nu­men­to „Mo­ti­na Tė­vy­nė“ aki­mis. Pla­čia­for­ma­tį, įtai­gų ir sa­vai­me gra­žų mies­to vaiz­dą pa­pil­do gar­so įra­šas – me­ni­nin­kę su­glu­mi­nu­si de­ta­lė: „Mo­ti­nos“ vi­du­je skam­ba… vy­riš­kas bal­sas, lan­ky­to­jams skel­bian­tis sau­gu­mo ins­truk­ci­jas.

Me­nu aki­mir­ką žavingą

Kon­teks­tams ir dis­kur­sams abe­jin­gas par­odos žiū­ro­vas ga­li pa­ma­ny­ti, jog „Cool­tū­ris­čių“ vi­deo­fil­mo „Di­dy­sis pe­ne­tra­to­rius“ (2008) mer­gi­ną su­py­ki­no mums taip ge­rai ži­no­mo ori­gi­na­lo – Alek­sand­ro Puš­ki­no ei­lė­raš­čio „K***“ („Ja pom­niu čiud­no­je mgno­ven­je…“) – ver­ti­mas į ang­lų kal­bą. Toks žiū­ro­vas taip pat ga­li pa­ma­ny­ti, jog fil­mo „Mo­ni­ka, ar­ba Ačiū la­bai, kad do­mi­tės ma­ni­mi“ (2006) he­ro­jė ges­tų kal­ba pa­sa­ko­ja apie nau­ją­ją Vil­niaus ar­chi­tek­tū­rą. O už kad­ro gi­dės klau­so­si gru­pe­lė eks­kur­san­tų, at­vy­ku­sių iš ša­lies, ku­riai ges­tų kal­ba yra gim­to­ji. Ta­čiau ne kar­tą Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je ro­dy­tais dar­bais „Cool­tū­ris­tės“ sie­kia ne­ig­ti fa­lo­cen­tri­nę kul­tū­rą, pa­de­mons­truo­ti mo­ters sa­vi­jau­tą mas­ku­li­ni­nė­je vi­suo­me­nė­je.

Mė­ga­vi­mą­si vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mais at­sklei­džia „Cool­tū­ris­čių“ ir me­ni­nin­kų gru­pės „nu­nu“ vaiz­do per­for­man­sas „Kos­mi­nis dar­že­lis“ (2012). Kol skel­bia­mos so­vie­ti­nės Ka­ro­li­niš­kių mi­kro­ra­jo­no sto­te­lės, at­vy­kė­liai iš kos­mo­so itin sau­giai, hi­gie­niš­kai mė­gau­ja­si pa­sku­ti­nes die­nas skai­čiuo­jan­čia fu­tu­ris­ti­ne vai­kų žai­di­mų aikš­te­le.

Lai­mos kambaryje

Į epo­chą ir pa­sau­lio da­lį, kur bu­vo to­ta­liai se­ka­mi pi­lie­čiai, o ne­tra­di­ci­nė mei­lė lai­ky­ta nu­si­kal­ti­mu, kvie­tė dar vie­na „Cool­tū­ris­čių“ vaiz­do ins­ta­lia­ci­ja „Ki­tas žvilgs­nis“. Tai dvi trum­pu­tės, in­ty­mios veng­rų re­ži­sie­riaus Ka­ro­ly Mak­ko fil­mo „Ki­tas žvilgs­nis“ („A­not­her Way“, 1982) iš­trau­kos, dvi­gu­bai pa­il­gin­tas, veid­ro­di­niu pri­nci­pu ap­vers­tas aš­tuo­nių se­kun­džių truk­mės re­por­ta­žas iš pa­grin­di­nio vaid­mens at­li­kė­jos Jad­wi­gos Jan­kows­kos–­Cies­lak ap­do­va­no­ji­mo Ka­nų ki­no fes­ti­va­ly­je ir aš­tuo­nios to epi­zo­do aki­mir­kos, per­kel­tos į vaiz­do rė­me­lius. Par­odą ren­gian­čios ša­lies kon­teks­te ki­tas žvilgs­nis į les­bie­tiš­ką mei­lę at­ro­dė kaip ne­di­de­lė, bet šau­ni pro­vo­ka­ci­ja. Be­je, Ru­si­jos cen­zo­riai lie­tu­vių me­ni­nin­kių par­odai su­tei­kė tik „16+“ am­žiaus ko­dek­są. „Ne­men­ka per­ga­lė“, – džiau­gė­si L.Krei­vy­tė.

Pra­ei­ties gijos

Ver­ni­sa­žo lan­ky­to­ja, jau­na dai­lė­ty­ri­nin­kė Ti­na džiau­gė­si su­vo­ku­si į at­ski­ras „da­le­ly­tes“ iš­skai­dy­tą bend­rą, vien­ti­są par­odos idė­ją. „Toks bū­das pui­kiai tin­ka pa­vaiz­duo­ti da­bar­ties ir pra­ei­ties su­si­ti­ki­mą. Vie­na­me kū­ri­ny­je sly­pi nuo­ro­da į ki­tą. Jei pa­me­si ku­rią nors gran­dį, bend­ras vaiz­das bus pra­ras­tas“, – tvir­ti­no ji. Klau­sia­ma, ar ne­ver­tė­tų liau­tis me­ne eksp­loa­ta­vus so­vie­ti­nes te­mas – juk ei­na jau tre­čias de­šimt­me­tis nuo im­pe­ri­jos griū­ties, – dai­lė­ty­ri­nin­kė tvir­ti­no, esą me­ni­nin­kai nie­ka­da ne­at­si­sa­kys gi­lin­tis į bū­tą­jį lai­ką. „Praei­tis – ne­ats­ki­ria­ma me­no da­lis. Ro­dant is­to­ri­ją ga­li­ma kas­kart su­ras­ti nau­jų idė­jų, gi­jų šian­die­ni­niam žiū­ro­vui. Kad ir kaip me­ni­nin­kas sie­kia bū­ti apo­li­tiš­kas – ne­pa­vyks­ta“, – nu­si­juo­kė pa­šne­ko­vė.

Prie­gliaus vandenys

Mies­tas, ku­rio se­nos žaiz­dos vis dar žio­ji ur­ba­nis­ti­nia­me pei­za­že, ku­rio griu­vė­sių ak­me­ni­mi te­beg­rin­džia­mi nuo cen­tro tols­tan­tys ta­kai, ir par­odos vie­ta – „Kronp­rinz“ ka­rei­vi­nės ypač ti­ko me­ni­niams svars­ty­mams apie at­min­tį. Tik par­odos pa­va­di­ni­mas „Pa­vog­ta pra­ei­tis“ ga­li pa­si­ro­dy­ti kiek dras­tiš­kas ar eg­zal­tuo­tas. Taip, šia­me mies­te pra­ei­tį no­rė­ta pa­sig­lemž­ti, ta­čiau kaip nie­kur ki­tur toks mė­gi­ni­mas čia pa­ty­rė di­džiau­sią ne­sėk­mę.

Keis­tą įspū­dį per vieš­na­gę Ka­li­ning­ra­de pa­da­rė lė­ta, be­veik ne­pas­te­bi­ma Prie­gliaus tėk­mė. Sa­ko­ma, van­duo ge­ba kaup­ti ir ne­šti in­for­ma­ci­ją. At­ro­dė, kad ap­mi­ru­si, tar­si be­sis­le­pian­ti upė vi­saip sten­gia­si ne­nu­tol­ti nuo jos kran­tuo­se vyk­usių įvy­kių, liu­dy­ti siau­bin­gas per­mai­nas ir ka­tak­liz­mus.

 lzinios logo